Susisiekime
Klientų aptarnavimas
Dujų avarinė tarnyba
Dingus elektrai

Energetinis efektyvumas

sumazintosvarstykles

Žemei tai – viena svarbiausių priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Lietuvai – būdas išmokti vartoti atsakingiau ir prisidėti prie Europos sąjungos narių įsipareigojimų. Jūsų verslui – galimybė sumažinti veiklos kaštus.
Juk tai pakankamos priežastys vartoti efektyviau, ar ne?

Norėtumėte faktų?

Faktas Nr.1: Lietuvos energijos vartojimas 1 BVP vienetui sukurti 2016 m. buvo 1,25 k. didesnis nei ES valstybių energijos vartojimo vidurkis.

Faktas Nr.2: Tiesioginiai ir netiesioginiai energijos kaštai įmonei yra tarp DIDŽIAUSIŲ, reikalingų produkcijai ar paslaugai kurti, tačiau yra bene MAŽIAUSIAI analizuojami ir stebimi.

Faktas nr. 3: 2017 m. spalio mėn. Energetikos ministerija ir ESO pasirašė susitarimą dėl energijos sutaupymų. Jame išvardintos ESO įgyvendinamos energijos taupymo iniciatyvos, kurios padės šalies gyventojams ir verslui iki 2020 m. sutaupyti 1,6 TWh energijos.

Prisidėkite!

PRIEMONĖS, KURIOS PRISIDEDA PRIE EFEKTYVESNIO ENERGIJOS VARTOJIMO ĮMONĖSE
Pastatų energetinį efektyvumą didinančios priemonės
  • Langų keitimas
  • Durų keitimas
  • Stogo apšiltinimas
  • Išorinių atitvarų apšiltinimas
  • Vėdinimo sistemų modernizavimas įrengiant rekuperaciją
  • Šildymo vamzdynų izoliavimas
  • Šildymo sistemų balansavimas
  • Termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimas
  • Programuojamų termostatų ar valdiklių įrengimas patalpose
  • Šilumos punkto modernizavimas perdarant sistemą iš atviros į uždarą
  • Šilumos punkto modernizavimas įrengiant automatikos sistemą
  • Pastato centralizuotos monitoringo ir inžinerinių sistemų valdymo sistemos įdiegimas ir kt.
Technologinio proceso priemonės
  • Gamybos procesų automatizavimas
  • Dažnio keitiklių įrengimas atskiriems įrenginiams ar linijoms
  • Reaktyvios galios kompensavimo įrengimas
  • Technologinių procesų optimizavimas minimizuojant įrenginių darbo tuščiąja eiga laiką ir sumažinant naudojamą pikinę galią
  • Kondensacinio ekonomaizerio įrengimas katilinėje
  • Perteklinės šilumos energijos panaudojimas gamybiniams procesams ar buitiniams poreikiams (pvz. karšto vandens ruošimui)
  • Suspausto oro kompresorių atnaujinimas
  • Suspausto oro sistemos atnaujinimas ir nesandarumų bei nuotėkių eliminavimas
  • Elektros variklių pakeitimas efektyvesniais
  • Apšvietimo sistemos modernizavimas senus šviestuvus pakeičiant LED šviestuvais ir kt.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas
  • Saulės elektrinių įrengimas el. energijos gamybai
  • Vėjo jėgainių įrengimas
  • Biokuro katilinės įrengimas pakeičiant naudotą iškastinį kurą biokuru
  • Biodujų jėgainės įrengimas
  • Kogeneracinės jėgainės, naudojančios biokurą įrengimas
  • Naudojamo transporto pritaikymas naudoti biokurą (pvz. biodujas) ir kt.
Transportas
  • Tradicinių automobilių pakeitimas hibridiniais arba elektromobiliais
  • Senų sunkvežimių atnaujinimas naujais, aprūpintais moderniomis kompiuterizuotomis transmisijos valdymo sistemomis ir kt.
ESO ENERGETINIO EFEKTYVUMO NAUJIENOS
Energetinio efektyvumo sprendimai: verslo taupyklę pildo ne tik pinigai (2018-12-13)

Efektyvus energijos vartojimas – vienas iš tiesiausių kelių į veiklos kaštų mažinimą. Šią mantrą net naktį prikeltas pakartos bet kuris verslo vadovas, tačiau šių laikų Lietuvos verslininkai dar neišnaudoja visų galimybių, kurias suteikia modernūs, energijos sunaudojimo korekcijas užtikrinantys sprendimai.

Tuo metu didesnio energetinio efektyvumo technologijas jau pritaikiusių įmonių atstovai skaičiuoja sutaupytus šimtus tūkstančių eurų ir pabrėžia, kad šių sprendimų vertė vien finansais neapsiriboja. Tarp aiškiausiai apčiuopiamų naudų pažymimas konkurencinio pranašumo rinkoje įgavimas, turto vertės auginimas, sėkmingesnė kova dėl aukštus standartus nustatančių pirkėjų, efektyvesnis rizikos valdymas ir palankesnis įvaizdis pritraukiant naujų darbuotojų.

Ne paskutinėje vietoje ir taršos bei tvarumo rodikliai, kurių pagerinimu gali džiaugtis socialiai atsakingos bendrovės. Maža to, Europos Sąjungos (ES) numatyta kovos su klimato kaita kryptis nežada šviesių perspektyvų šiuos sprendimus ignoruojančioms įmonėms – jau netolimoje ateityje joms gali tekti susidurti su teisinio reguliavimo iššūkiais.  

Kaip teigia Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Lina Blaževičiūtė, energetinis efektyvumas yra neatsiejamas socialiai atsakingo verslo atributas. Lengviausias būdas įmonėms pradėti eiti socialaus atsakingumo keliu – atsispiriant nuo kaštų mažinimą užtikrinančių sprendimų.

„Tačiau vien finansine nauda energetinio efektyvumo technologijos nepamatuojamos – pliusų yra begalė, – įsitikinusi L. Blaževičiūtė. – Vis dažniau girdžiu ir iš LAVA narių, kad jie nori diegtis energetinio efektyvumo technologijas ir siekti tvaresnės veiklos, nes tai padeda pritraukti investicijas. Pavyzdžiui, turime banką, investuojantį tik į tas įmones, kurios vykdo veiklą socialiai atsakingai. Tokios bendrovės netgi turi įrodyti, kad jos taupo energiją, kad atitinka įvairius kitokius socialiai atsakingos veiklos reikalavimus. Ir tokių pavyzdžių daugėja.“

 Efektyvumas ir rizikų valdymas

Atsakingo vartojimo privalumus savo pavyzdžiais geriausiai iliustruoja energetinio efektyvumo technologijų naudos vaisius jau raškančių įmonių atstovai.

„Klaipėdos medienos“ vyriausiasis energetikas Justinas Daugmaudis teigia, kad energetinio efektyvumo technologijos bendrovei leido gerokai optimizuoti resursų sunaudojimą ir suteikė tam patogesnes priemones.

„Be įvairių smulkesnių mūsų įsidiegtų sprendimų, kaip LED apšvietimas, vienas svarbiausių patobulinimų – apskaitos sistema. Ji suteikia galimybes stebėti visus įmonės vartotojus, transformatorius, reaktyvinės energijos vartojimą, dujų suvartojimą – daugybę parametrų, kurie leidžia analizuoti ir efektyviau valdyti išteklius net nuotoliniu būdu. Būna gamyboje sustojimų, ir aš galiu net namuose pasižiūrėti, kaip ir kada sustabdyti atskiri įrengimai – taip užtikrinama galimybė tikslesnei panaudojimo kontrolei. Galint aiškiai matyti smulkius procesus, kontroliuoti, atlikti pokyčius, vėliau valdymas ištobulėja tiek, kad nebelieka jokių pastabų“, – techninę pusę atskleidžia J. Daugmaudis.

Jo teigimu, įmonėje įsidiegtos modernios technologijos leidžia per metus sutaupyti 2604 megavatvalandes elektros energijos.

„Visi įdiegti sprendimai atitiko lūkesčius, o atsipirkimas pakankamai greitas, todėl kasmet tam numatome biudžetą ir toliau modernizuojame įrangą“, – pažymi „Klaipėdos medienos“ vyriausiasis energetikas.

Uostamiesčio bendrovė yra baldų gamybos ir prekybos koncerno IKEA tiekėja, todėl, norėdama užsitikrinti švedų milžinės užsakymus, siekia tvaresnės įmonės veiklos.

„Įmonių tvarumo rodikliai IKEA yra vienas iš svarbių kriterijų atsirenkant tiekėjus“, – pažymi J. Daugmaudis.

L. Blaževičiūtė priduria, kad tarp įmonėms svarbesnių veiksnių – ir dar vienas teigiamas energetinio efektyvumo technologijų faktorius yra rizikų valdymas.  

„Mes dažnai, kalbėdamiesi su įmonėmis, susiduriame su šiuo aspektu. Bendrovės, ypač gamybinės, kurių veiklose elektros energijos kaina sudaro didelę dalį kaštų, privalo mąstyti į priekį: kokie bus resursai ateityje ir kaip suvaldyti galimus kaštų svyravimus. Efektyvumo didinimas leidžia optimizuoti rizikų valdymą, jeigu pakyla energetinių resursų kaina“, – atkreipia dėmesį LAVA vadovė.

 Kuria papildomas vertes klientams

Kokio masto efektą gali sukelti net ir smulkūs pokyčiai, atskleidžia bendrovės „Prekybos miestelis Urmas“ pavyzdys. Įmonė pakeitė prekybinių patalpų senas apšvietimo lempas į modernius LED šviestuvus. Bendrovės rinkodaros vadovas Jonas Plenta sako, kad sprendimą modernizuoti apšvietimo sistemas paskatino ne vien finansinė nauda, bet ir sutrumpėjęs priežiūros laikas bei tvaresnės veiklos paieška.

„Šių lempų ir gyvavimo laikas yra ilgesnis, tad taip dar labiau prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo ir kuriame papildomas vertes savo klientams“, – sako J. Plenta.

Anot jo, sprendimas visiškai pateisino bendrovės specialistų lūkesčius.

„Dabar galime klientams pasiūlyti patrauklesnį produktą – šiuolaikiškesnes nuomojamas patalpas, kuriose galima sutaupyti aptarnavimo išlaidų ir prisidėti prie gamtos saugojimo. Todėl vien šiuo sprendimu neapsiribojame – esame numatę analogiškai keisti lauko ir likusių vidaus patalpų apšvietimą. Taip pat diegsime nuotolinį apšvietimo valdymą ir kitas infrastruktūros sistemas“, – atskleidžia J. Plenta, pažymėdamas, kad įmonė vykdo ir daugiau aplinkos apsaugos projektų.

Atnaujinus apšvietimą, „Prekybos miesteliui Urmas“ per metus pavyko sutaupyti 1217 megavatvalandžių elektros energijos. Į šį sprendimą verslininkai investavo 200 tūkst. eurų

Panašius skaičius fiksuoja ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose prekybos centrus „Akropolis“ valdančios bendrovės. Vien pakeitus prekybos centruose liuminescencines ir kaitrines lempas šiuolaikiškomis LED tipo lemputėmis, per metus bendrovės „Ozo turtas“, „Taikos turtas“ ir „Aido turtas“ deklaravo „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) sutaupiusios 1013 megavatvalandžių energijos.

Palengvina darbuotojų paiešką

Energetinio efektyvumo technologijos nesvetimos ir valstybinėms įstaigoms. Šiame kontekste ypač išsiskiria Respublikinė Kauno ligoninė, kuri ėmėsi kompleksinių priemonių. Anot ligoninės Inovacijų ir plėtros koordinatoriaus Andriaus Statkevičiaus, tam įstaiga per ketverius metus skyrė 3 mln. eurų.

„Buvo atlikti stogo, išorinių pastato sienų, cokolio, perdangų, kurios ribojasi su išore, rūsio perdangos ir grindų ant grunto šiltinimo darbai, pasikeitėme duris, langus – į mažiau šilumai pralaidžius. Taip pat modernizavome karšto vandens, šildymo ir vėdinimo, rekuperacijos sistemas, o skysto kuro katilinę pakeitėme į biokuro. Be to, įsirengėme atsinaujinančių energijos išteklių įrengimus – saulės kolektorius ir šilumos siurblį“, – priemones vardija A. Statkevičius.

Ligoninės Inovacijų ir plėtros koordinatoriaus teigimu, neginčijama energetinio efektyvumo technologijų diegimo paskata – šildymo ir elektros energijos išlaidų taupymas.

„Tačiau taip pat pabrėžčiau ir pacientų bei gydymo įstaigos darbuotojų sąlygų gerinimą ir pastatų vertės didinimą. Tai svarbu tiek įstaigai reprezentacine prasme, tiek galiausiai pritraukiant naujus darbuotojus į ją“, – pažymi A. Statkevičius. Jo teigimu, per metus Kauno ligoninė deklaravo ESO sutaupiusi 1356 megavatvalandes energijos.

LAVA direktorės teigimu, darbuotojų pritraukimas tampa vis svaresniu veiksniu tvaresnę veiklą pasirinkusioms įmonėms.

„Tenka vis dažniau girdėti iš mūsų narių ir įdarbinimo agentūrų, tą patį rodo ir įvairūs tyrimai, kurių išvadose teigiama, kad šiuolaikiniam darbuotojui yra svarbu, kokioje įmonėje jis dirba. Auga tendencija, kad darbuotojai dažniau renkasi socialiai atsakingą verslą. Dirbti tokioje įmonėje, kuri veiklą vykdo atsakingai, nori vis daugiau žmonių“, – naudas akcentuoja L. Blaževičiūtė.

Bendra strategija – iki 2030 m.

ES numatyta kovos su klimato kaita kryptis signalizuoja tiek valstybėms, tiek verslui, kad aplinkosaugos sprendimus ignoruojantiems subjektams jau netolimoje ateityje gali tekti susidurti su teisinio reguliavimo iššūkiais. ES lyderiai 2014 metais pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato tikslus iki 2030 metų ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – 40-čia procentų palyginus su 1990 metų lygiu. Atsižvelgiant į šį planą, atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje skirtas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9 procentais palyginus su 2005 m.

Siekiant riboti elektros energijos vartojimo augimą, didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriuose suvartojama daugiau nei 60 proc. visos galutinės elektros energijos. Belieka tik laiko klausimas, kada valstybės lygmeniu bus taikomi teisiniai reguliavimai, kurie nepasirengusioms įmonėms gali brangiai kainuoti. Vienu iš ryškesnių pavyzdžių galima laikyti pasaulyje neseniai garsiai nuskambėjusias automobilių pramonės istorijas, kurios atsirado dėl jų iš esmės prasto pasirengimo taršos reguliavimams.

Ateityje didesni iššūkiai laukia ir žemės ūkio sektoriaus, kuris sukuria trečdalį viso pasaulyje išmetamo anglies dvideginio emisijų. Prie kompiuterių saugiai parimti negali ir sparčiausiai besiplečiančios informacinių technologijų ir su jomis susijusios pramonės atstovai, kurie jau dabar įvardijami tarp didžiausių energijos vartotojų pasaulyje, taip prisidedančių prie gausesnio šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugeneravimo.

Straipsnis skelbtas naujienų portale delfi.lt

Konferencijų „Tiek, kiek reikia pramonei 2018" pranešimų medžiaga (2018-11-28)
Pramonės įmonėms - energetinio efektyvumo konferencijos (2018-11-06)

Iki 2020 metų Lietuva yra įsipareigojusi sutaupyti tiek energijos, kiek pati suvartoja per metus – 11,7 TWh (teravatvalandės). Jau antrus metus atsiskaitant už įgyvendintus energetinio efektyvumo projektus matyti, kad itin didelis sutaupymų potencialas slypi pramonės įmonių veikloje. Apie įdomiausius pastarojo meto atvejus ir priemones, taikomas siekiant energiją vartoti taupiau, iš pirmų lūpų išgirsti jau lapkritį bus galima konferencijose „Tiek, kiek reikia Pramonei“.

Šiuos renginius penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kasmet organizuoja elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kartu su partneriais. Šiemet juose ypatingas dėmesys bus skiriamas sklandžiai atsinaujinančių išteklių integracijai, konkretiems vartojimo apskaitos ir analizės žingsniams bei šių duomenų pritaikymo galimybėms, taip pat Lietuvoje dar naujoms technologijoms, pasitelkiamoms norint kaupti pagamintą energiją.

Nemokamų renginių serijoje dalis pranešimų skirsis –   apie įdomiausius pastaruoju metu įdiegtus energetinio efektyvumo sprendimus ir gautus rezultatus pasakos skirtingų regionų atstovai. Dalyviams tai – ir puiki proga sužinoti, kas vyksta šalia, ir galimybė per tris renginio valandas užmegzti tiesioginį kontaktą ar gauti konkretų patarimą.

„Tiek, kiek reikia Pramonei 2018“ konferencijų ciklas lapkričio 6 d. jau startavo Panevėžyje, tęsėsi Šiauliuose (lapkričio 13 d.), Klaipėdoje (lapkričio 14 d.). Lapkričio 22 d. vyks Kaune ir 27 d. finišuos Vilniuje.

Juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas dėl paskolų gavimo saulės elektrinių diegimui (2018-10-25)

Dalinamės džiugia žinia – ESO ir  UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūros (toliau – VIPA) 2018 m. liepos 12 d. bendrai įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (toliau – EEFP) nuo 2018 m. spalio 23 d. startuoja su nauju finansiniu produktu, skirtu gaminantiems vartotojams. 

EEFP kviečia visus juridinius asmenis prisijungti prie energijos efektyvumo didinimo projektų taip pat prisidėti prie tarptautinių klimato kaitos stabdymo tikslų, atsinaujinančios energetikos plėtros Lietuvoje ir teikti paraiškas EEFP dėl paskolų, skirtų finansuoti saulės elektrinių įrengimą.

Šis EEFP produktas skatins juridinius asmenis (ypač saulės elektrinių montuotojus) kurti naudą vartotojams, jiems diegiant saulės elektrines bei padės Lietuvos gyventojams tapti energetiškai nepriklausomais ir susimažinti išlaidas už elektros energiją.

Tai yra išskirtinė galimybė juridiniams asmenims, kurie jau montuoja saulės elektrines dar labiau paspartinti savo veiklą ir diegti saulės elektrines gaminantiems vartojamas.

Gaminančių vartotojų plėtros paskolą gali gauti kiekvienas juridinis asmuo, atitinkantis minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra apibrėžti Paskolų, skirtų gaminančių vartotojų rinkos plėtrai, suteikimo tvarkos apraše (toliau – Apraše). Gaminančių vartotojų plėtros paskolos iš EEFP suteikiamos iki 10 metų laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus gaminančių vartotojų projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus individualiai vertinama ir nustatoma galima tikslinė gaminančių vartotojų plėtros paskolos suma bei konkreti palūkanų norma. Konkreti pareiškėjui taikoma paskolos palūkanų marža nustatoma paraiškos vertinimo metu, kuri gali svyruoti tarp 4–8 proc.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas bei reikalavimus pareiškėjams rasite Apraše, su kuriuo galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Paraiškos formą galite atsisiųsti čia.

Paraiškos teikiamos el. paštu – kub@vipa.lt

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis  į Finansinės partnerystės skyriaus, finansavimo programų vadovą Mindaugą Taujenį, Tel:. (8 5) 203 4 898 El. p: kub@vipa.lt

PAŽANGIOS ENERGIJOS KLUBAS

Susipažinkite - tai įmonės ir organizacijos, kurios efektyvesnio vartojimo link žengė jau du žingsnius. Pirmąjį - kai energetinio efektyvumo priemones įsidiegė. Antrąjį - kai pasiektais energijos sutaupymais ne tik pačios pasidžiaugė, bet ir atsiskaitė už juos viešai - deklaruodamos.

Jų dėka visos Lietuvos tikslas ir įsipareigojimas Europos sąjungai - iki 2020 m. sutaupyti 1,6 TWh energijos - tampa labiau pasiekiamas!

 

STRONGLASAS,   UAB
KLAIPĖDOS MEDIENA, AB
NEO GROUP, UAB
IKEA Industry Lietuva, UAB
RESPUBLIKINĖ KAUNO LIGONINĖ,   VšĮ
PREKYBOS MIESTELIS URMAS, UAB
ŠVYTURYS - UTENOS ALUS, UAB
IMONDESIMA, UAB
AKVAVITA, UAB
TAURAGĖS VANDENYS, UAB
AQ Wiring Systems, UAB
MANTINGA, UAB
Kauen craft, UAB
OZO TURTAS, UAB
BIGSO, UAB
SPORTO 18, UAB
Panorama LT, UAB
Lietuvos kepėjas, UAB
BIRŠTONO MINERALINIAI VANDENYS   IR KO, UAB
TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB
NS2, UAB
DANSPIN, UAB
IDAVANG, UAB
VILNIAUS MIESTO KLINIKINĖ LIGONINĖ, VšĮ
PLUNGĖS KOOPERATINĖ PREKYBA,   UAB
MAKSIMA, UAB
AGROFIRMA SĖKLOS, UAB
LITNAGLIS, UAB
PALANGOS VĖTRA, UAB
VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖS SANTARIŠKIŲ KLINIKOS VšĮ
REGIONINĖ TELŠIŲ LIGONINĖ, VšĮ
ŠIAULIŲ APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS
RAGUVOS BALDAI IR KO, UAB
SWEDBANK, AB
TC INVESTICIJA, UAB
VISAGINO LIGONINĖ, VšĮ
VAIZGA, UAB
PANEVĖŽIO LYTAGRA, UAB
AURIDOS ENERGETIKA, UAB
LITSPIN, UAB
LYTAGRA, AB
GUDOBELĖ, UAB
RUMŠIŠKIŲ PAUKŠTYNAS, UAB
VITA BALTIC INTERNATIONAL,UAB
SKUBA, UAB
TELŠIŲ APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS
UKMERGĖS PRAMONĖS PARKAS, UAB
PASVALIO LIGONINĖ, VšĮ
RASEINIŲ LIGONINĖ, VšĮ
KAIŠIADORIŲ VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS
KLAIPĖDOS LYTAGRA, UAB
ALKESTA, UAB
MARIJAMPOLĖS LIGONINĖ, VšĮ
KROVINIŲ TERMINALAS,VšĮ
ITALIANA LT, UAB
ERGO Insurance SE Lietuvos   filialas
VILNIAUS DEGTINĖ, AB
NESTE LIETUVA, UAB

 

 

Klientų aptarnavimas
Dujų avarinė tarnyba
Dingus elektrai