Susisiekime
Klientų aptarnavimas
Dujų avarinė tarnyba
Dingus elektrai

Geriausia Šiaurės šalių patirtis – Lietuvai diegiant Data Hub projektą

2018 m. rugsėjo 13 d.

Lietuva, diegdama vieningą duomenų talpinimo ir apsikeitimo platformą (angl. Data Hub), semsis gerosios praktikos pavyzdžių iš Šiaurės šalių. Įgyvendinti tokį strateginį tikslą numatyta Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Prie šio projekto intensyviai dirba „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Platforma leis operatoriams, tiekėjams ir klientams lengviau keistis duomenimis.

Remiantis Energetikos ministerijos užsakymu parengtos mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos visiško Liberalizavimo galimybių studijos rezultatu ir remiantis geriausia ES šalių praktika, siekiant didžiausios liberalizacijos naudos, vartotojui būtinas tinkamas duomenų mainų tarp rinkos dalyvių sudarymas, kuris skatintų konkurenciją tarp tiekėjų ir užtikrintų konkurencingą rinką.

Diegiant duomenų mainų platformas didžiausią pažangą Europoje yra padariusios Šiaurės šalys ir Estija. Jų geroji patirtis, įgyvendinant projektus, aptarta Vilniuje, Šiaurės ir Baltijos šalių Data Hub konferencijoje dalyvaujant tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių elektros sistemos operatoriams ir tiekėjams.

Konferencijoje dalyvavę Lietuvos energetikos ministerijos atstovai pristatė Lietuvos strateginius planus koks numatomas duomenų talpinimo ir apsikeitimo platformos energetikos sektoriuje poreikis. Suomijos, Estijos ir Danijos perdavimo sistemų operatoriai pristatė savo patirtį diegiant Data Hub savo šalyse. Estijoje ir Danijoje tokios energijos duomenų mainų platformos jau veikia, o Suomija šiuo metu Data Hub dar tik diegia. Operatoriai su Lietuvos elektros rinkos dalyviais dalijosi gerąja patirtimi ir projekto metu kilusiais iššūkiais.

Lietuvos Energetikos ministerija atlikusi viešąją konsultaciją su Lietuvos rinkos dalyviais, dėl mažmeninio elektros energijos tiekimo liberalizavimo, įvardija, kad energijos duomenų mainų platformos diegėjas galėtų būti ESO. Bendrovė yra įgijusi didelę patirtį energetikos sektoriaus informacinių sistemų kūrime ir turi rinkos dalyvių pasitikėjimą. Be to, papildoma nauda būtų derinant Data Hub ir išmaniosios apskaitos įdiegimo projektus taip optimizuojant sistemų diegimo kaštus. Tačiau tam dar reikalingas Vyriausybės sprendimas, kurio tikimasi sulaukti dar šiemet.

ESO Paslaugų tarnybos direktoriaus Igno Pranskevičiaus teigimu, naujoji platforma labai svarbi Lietuvoje planuojamoms permainoms – ne tik išmanios apskaitos diegimui, bet ir mažmeninės elektros rinkos liberalizavimui. „Siekiame sukurti tokią platformą, kuri, atsižvelgus į visų rinkos dalyvių poreikius ir Lietuvos specifiką, sudarytų sąlygas ne tik operatyviai keistis duomenimis, bet ir užtikrintų sparčius ir be žmogaus įsikišimo veikiančius mažmeninės elektros rinkos procesus, taip ženkliai supaprastinant energijos tiekėjų keitimo procedūras ir padidinant konkurenciją. Todėl dar pačioje projekto pradžioje gauta Šiaurės šalių patirtis labai savalaikė ir naudinga“, – teigia I.Pranskevičius. 

Duomenų mainai apimtų ne tik elektros energijos sektorių. Vėliau būtų galima integruoti ir dujų, šilumos ir net vandens sektoriaus duomenis. Šiuo metu ESO atlieka rinkos dalyvių apklausą, siekiant nustatyti sistemos funkcionalumo poreikius bei geriausius rinkoje esančius sprendimus. Remiantis užsienio šalių patirtimi, tokie projektai įgyvendinami vidutiniškai per ketverius metus nuo sprendimo priėmimo iki duomenų mainų platformos starto, o investicija gali siekti iki 10 mln. Eur.

Klientų aptarnavimas
Dujų avarinė tarnyba
Dingus elektrai