Susisiekime
Klientų aptarnavimas
Dujų avarinė tarnyba

Pasitelkę dirbtinį intelektą kuria inovatyvias paslaugas vartotojams: ESO informuoja apie neveikiančias saulės elektrines

2021 m. rugsėjo 13 d.

Siekdami taupyti bei prisidėti prie švaresnės aplinkos, vis daugiau gyventojų įsirengia saulės jėgaines. Siekiant užtikrinti maksimalų energijos naudojimo efektyvumą, svarbu turėti galimybę kuo greičiau sužinoti apie galimus tokios elektrinės veikimo sutrikimus. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų vystymo projektų vadovas Kristis Verbiejus ir inovacijų ekspertas Martynas Šoliūnas, pasitelkę dirbtinį intelektą, neseniai sukūrė ir įgyvendino inovatyvią idėją, informuojančią vartotojus apie saulės elektrinių sutrikimus.

„Saulės jėgaines savo namų ūkiuose turintys asmenys dažnai nežino, ar jos veikia, kadangi dirbanti ir nedirbanti jėgainė atrodo visiškai vienodai. Ir nors vartotojai turi galimybę stebėti savo elektrinės darbo našumą, daugelis jos veikimo nuolat neseka. Tačiau poreikis informuoti vartotojus apie elektrinės darbo sutrikimus, įspėti, jei įvyko sutrikimas arba išsijungė jėgainė dėl paties kliento ar rangovo veiksmų, yra labai svarbus“, – teigia K. Verbiejus.

„Svarstėme, gal šiam tikslui galėtų pasitarnauti automatizuotos apskaitos perduodami duomenys. Kilo mintis šių duomenų analitikai panaudoti dirbtinį intelektą. Pritaikėme mašininį mokymąsi (angl. machine learning) ir dabar testuojame paslaugą, padedančią pagal skaitiklio duomenis sužinoti apie gedimus kliento tinkle“, – pasakoja M. Šoliūnas.

Nauda vartotojams – tiesioginė

Pasak K. Verbiejaus, gali būti daug priežasčių, kodėl saulės elektrinės neveikia. Tačiau iš patirties žinoma, jog viena populiariausių problemų – inverterio sutrikimas ar gedimas. Kitas dažnas kuriozas – paties vartotojo ar jo rangovo pamiršta įjungti jėgainė. Nepriklausomai nuo priežasties, tai reiškia prarastas pajamas jėgainės šeimininkui.

„Ar veikia elektrinė, svarbu žinoti pačiam klientui dėl finansinio motyvo. Jei lauke – saulė, visi prietaisai namuose gali naudoti šį energijos šaltinį, o vartotojams nereikia mokėti už elektrą. Vis dėl to dalis namų ūkių nesunaudoja visos jėgainės pagamintos elektros. Energijos perviršis laikinai „keliauja“ į ESO tinklą. Šia grąža klientas galės pasinaudoti tamsiuoju paros metu arba šaltuoju sezonu ir taip padengti savo sąskaitas. Kai elektrinė neveikia, klientas konkrečiu momentu negali savo vartojimo užtikrinti iš gaminamos energijos, taip pat negali jos susigrąžinti vėliau, nes neveikiant jėgainei – energija nesikaupia“, – tvirtina K. Verbiejus.

Pasak pašnekovo, iš prieš projektą vykdytos apklausos žinoma, kad apie 60 proc. saulės elektrinės turėtojų savo jėgainių veikimo neseka arba seka labai retai. ESO iš savo pusės juos informuoja kiek įmanoma greičiau, todėl klientui nereikia laukti savaites ar net mėnesius: toks laukimas galėtų virsti didele suma. Šis saulės elektrinių gedimų informavimo funkcionalumas, kurio dėka gaminantiems vartotojams bendrovė siunčia pranešimus, jeigu jų elektrinės nustos veikti, sėkmingai veikia jau nuo šio pavasario.

Milžinišką duomenų kiekį analizuoja dirbtinis intelektas

Pasak pašnekovų, fiziškai informavimo apie jėgainės neveikimą procesas gali atrodyti paprastai. Kadangi gaminantys vartotojai turi išmaniuosius skaitiklius, iš jų duomenų sprendžiama, ar jėgainėje galimas gedimas. Atsižvelgdamas į valandinius duomenis, algoritmas nusprendžia, ar informuoti klientą apie galimai sugedusią elektrinę.

„Automatizuota apskaita – detalių duomenų šaltinis. Toliau taikome algoritmą ar jų rinkinį, panaudojantį visų vartotojų, ir turinčių veikiančias, ir neveikiančias saulės jėgaines, duomenis. Juos analizuoja dirbtinis intelektas, pagal vartotojo duomenis iš skaitiklio gebantis atskirti, ar elektrinė veikia be sutrikimų“, – procesus aiškina M. Šoliūnas.

Pasak jo, dirbtinis intelektas atrenka neveikiančius objektus, o gautus rezultatus robotas automatiškai persiunčia vartotojams. Taigi, šiame procese visiškai eliminuojamas žmogus: „Testuojame paslaugą, kur mes esame tik paties modelio ir jo veikimo prižiūrėtojai bei stebėtojai. Tai palengvina žmonių darbą, ypač kai kalbame apie milžiniškus duomenų kiekius. Dirbantis robotas apdoroja tūkstančius atvejų per minutę. Dirbantis asmuo tokio efektyvumo niekada nepasiektų. O juk įmonės tikslas – darbo našumas.“

Unikali inovacija tarptautiniu mastu

Kaip teigia M. Šoliūnas, dirbtiniam intelektui suteikiama galimybė pačiam spręsti, pagal kokius požymius jis nori atpažinti analizuojamas elektrines. Vykdant šį projektą bei vystant atpažinimo algoritmą, buvo išbandyti trys skirtingi mašininio mokymo įrankiai.

„Dirbtinio intelekto idėja skaičiuoja dešimtmečius, todėl pati savaime nėra naujovė. Tačiau jo pritaikymas mūsų tinkle – inovacija mūsų įmonėje. Šios technologijos pritaikymas daugelyje sričių suteikia galimybę kurti inovatyvias paslaugas. Jeigu dirbtinio intelekto panaudojimas padeda kurti naujas inovatyvias paslaugas, tuomet mes stengiamės tai išnaudoti didinant įmonės veiklos efektyvumą“, – tvirtina M. Šoliūnas.

Visgi apie analogiškus projektus pašnekovai tvirtina nežinantys. „Bendraudami su kitų šalių operatoriais bei sekdami jų kuriamas inovacijas, galime teigti, jog ši mūsų idėja yra unikali. Įvertinę rezultatus, spręsime ar toliau vystyti šią paslaugą bei kurti kitas“, – teigia K. Verbiejus.

Algoritmas nuolatos analizuoja visas gaminančių vartotojų jėgaines, o nuo pilotinio projekto pradžios apie neveikiančią jėgainę gyventojai iš viso informuoti 54 kartus.

Klientų aptarnavimas
Dujų avarinė tarnyba