Atsijungimas nuo BRELL

Istoriškai Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS / UPS sistema, jungiančia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei kitų šalių sistemas. Elektros energetikos žiedas, jungiantis Baltijos šalis su Rusija ir Baltarusija, vadinamas BRELL.

Iki atsijungimo nuo BRELL Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje, todėl sistemos valdymo kontekste Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol yra izoliuotos nuo Europos bendrijos.

Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės ir integracijos į kontinentinės Europos elektros tinklus. Sinchronizacija su kontinentine Europa užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros sistemų valdymą ir prisidės prie viso regiono energetinio saugumo.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėjus vienu dažniu veikti kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje Lietuva taps visaverte Europos elektros infrastruktūros, rinkos ir sistemos dalyve.

Lietuvos atsijungimas nuo BRELL vyks 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės ryte atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pasibaigus Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui 2025 m. vasario 9 d. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos bus sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais.

Ruošiantis sinchronizacijai buvo sustiprinti elektros tinklai, elektros tiekimas užsitikrintas per jungtis su Švedija („NordBalt“), Lenkija („LitPol Link“), o ateityje ir būsima jungtimi „Harmony Link“.

Atsijungimui nuo BRELL yra kruopščiai pasiruošta, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą be tiekimo sutrikimų atliekami tinklo stabilumo testai. Sistema jau yra patikrinta, 2023 m. balandį buvo sėkmingai atliktas izoliuoto Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo bandymas.

Gyventojams jokių veiksmų dėl sinchronizacijos imtis nereikia, elektra bus tiekiama įprastai. Artėjant sinchronizacijai socialiniuose tinkluose buvo pasklidusios dezinformacinio pobūdžio rusiško turinio žinutės, kurias reikėtų tiesiog ignoruoti, taip pat nespausti jokių prisidengiant sinchronizacija atsiųstų nuorodų ir pan., nesuvedinėti jokių duomenų.

Kainų pokyčiai priklausys nuo daugelio veiksnių, tačiau tikimasi, kad ilgainiui konkurencingesnė Europos elektros rinka padės užtikrinti stabilesnes ir prognozuojamas elektros kainas.

Vartotojai neturėtų pajusti didelių pokyčių – elektros tiekimas išliks stabilus, o ilgainiui turėtų didėti tiekimo saugumas ir mažėti priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių.

Įsiliejusi į Europos elektros rinką, Lietuva galės naudotis platesniais elektros tiekimo šaltiniais, stiprinti energetinį saugumą ir geriau integruoti atsinaujinančius energijos išteklius. Perdavimo tinklų galimybes integruoti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį bendroje elektros gamyboje išplėtė dėl sinchronizacijos naujai pastatytos ir rekonstruotos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kompensatoriai.

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, valstybės biudžeto bei Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus investicijų. Sinchronizacijos projekto vertė siekia 1,6 mlrd. eurų, iš jų apie 1,2 mlrd. eurų skyrė ES.

Pasiruošimą Lietuvoje sudaro daugiau nei 20 atskirų projektų. Svarbiausi iš jau įgyvendintų darbų yra „LitPol Link“ jungties išplėtimas, paruošiant ją sinchroniniam prisijungimui prie Lenkijos, atliktas Lietuvos izoliuoto darbo bandymas, įrengta automatinio generacijos valdymo sistema ir bendrovės „Energy cells“ įrengta 200 MW energijos kaupimo įrenginių sistema, dviejų sinchroninių kompensatorių įjungimas.

Per 2025 m. šalies rytinėse ir vakarinėse dalyse reikės užbaigti naujas elektros linijas bei skirstyklas, kurios sustiprins elektros sistemą. Taip pat jau pradėtas naujos jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektas.