ESO investicijos į tinklo patikimumą: nuo Zarasų iki Šilutės – 365 kilometrai oro linijų miškuose dar šiemet bus pakeistos kabelinėmis

2025 m. rugsėjo 12 d.
ESO investicijos į tinklo patikimumą: nuo Zarasų iki Šilutės – 365 kilometrai oro linijų miškuose...

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki šių metų pabaigos miškingose vietovėse sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Iš viso bendrovė valdo beveik 36 tūkst. kilometrų šios įtampos tinklų, o visoje šalyje ESO prižiūri – ir kasmet modernizuoja – 130 tūkst. kilometrų skirstomojo tinklo. Oro linijas pakeitus požeminėmis bendrovės klientams užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas. Tai ypač svarbu audrų metu, kai oro linijas nutraukia, atramas išverčia vėjo laužomi medžiai ir lūžtančios jų šakos.  

„Tinklo kabeliavimas – strateginė investicija į energetinį saugumą ir kokybiškesnes paslaugas mūsų klientams. Per ateinančius trejus su puse metų su Vyriausybės pagalba ypatingą dėmesį skirsime miškingoms teritorijoms, kurios labiausiai nukenčia per audras, o atstatymo darbai yra sudėtingiausi ir imliausi laikui. Keisdami šias oro linijas požeminėmis, eliminuojame silpnas grandis ir didiname tinklo patikimumą, prie šių linijų prijungti klientai galės nesibaiminti stichijų poveikio“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila. 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miškų savininkams šios investicijos yra dviguba nauda – naujos požeminės linijos užtikrina ne tik patikimesnį elektros tiekimą, bet ir  savininkams tai sudarys sąlygas laisviau planuoti ir vykdyti veiklą dėl sumažėjusios elektros tinklų apsaugos zonos. 

Šių metų darbams – 26 mln. Eurų 

Oro linijų keitimas miškingose vietovėse šiuo metu jau vyksta beveik 250 kilometrų ruožuose, kurių investicijų suma siekia 19 mln. eurų. Dar 115 kilometrams vykdomos projektavimo ir pirkimų procedūros. 

„Rekonstruojant oro  linijas, prioritetas teikiamas miškingoms vietovėms. Per šiuos metus 365 kilometrai 10 kV oro linijų miškuose bus pakeista į požemines. Prie šių linijų prijungta apie 130 tūkst. klientų, bet pokyčius pajus kur kas daugiau privačių ir verslo klientų šiose teritorijose“, – pažymi R. Radvila. 

Per artimiausius trejus metus ESO planuoja miškuose nutiesti apie 2 tūkst. km kabelinių linijų. Šio projekto įgyvendinimui bendrovė skirs 80 mln. eurų, o dar 80 mln. eurų bus skirta iš kitų finansavimo šaltinių – vadovaujantis XIX LRV 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 9, kuriuo projektui numatytas papildomas finansavimas.

Kabeliavimo darbai – nuo Zarasų iki Šilutės 

Oro linijos miškingose vietovėse į kabelines šiuo metu keičiamos daugiau kaip 40-tyje savivaldybių. 

Šiame darbų etape daugiau kaip 13 kilometrų oro linijų į kabelines bus pakeista Tauragės rajone, tai užtikrins patikimą tiekimą daugiau kaip 5 tūkst. ESO klientų. Beveik 12 kilometrų oro linijų kabeliavimo darbų vyksta Ignalinos rajone, kur teigiamus pokyčius pajus apie 1,4 tūkst. klientų. 

Daugiau kaip 11 kilometrų oro linijų bus sukabeliuota Zarasų rajone – čia geresnė tinklo kokybė bus užtikrinta beveik tūkstančiui klientų. Šilutės rajone kabeliais keičiama daugiau kaip 8 kilometrai oro linijų – patikimesnis tiekimas bus užtikrintas 5,6 tūkst. klientų. 

Darbai taip pat vyksta Alytaus rajono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Panevėžio ir Vilniaus rajonuose bei daugelyje kitų savivaldybių.  

ESO duomenimis, apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų, todėl šių linijų atnaujinimas reikšmingai pagerins tinklo kokybę šiose vietovėse.  

Mažesnė apsaugos zona – daugiau miško 

Didesnis tinklo patikimumas – tik viena iš kabelinės linijos naudų žmonėms ir gamtai. Požeminių linijų apsaugos zonos yra dešimt kartų siauresnės nei oro linijų, tai reiškia mažiau ribojimų žemės savininkams, galimybės plėsti miško plotą.  

„Aplink oro linijas būtinas genėjimas, o traukiantis apsaugos zonai didėja miško dalis. Skaičiuojama, kad dėl oro linijų keitimo kabeliu per artimiausius trejus metus bus galima skirti iki 3,6 tūkst. hektarų ploto miškams plėtoti“, – sako R. Radvila. 

Kabelinės linijos daro mažesnį poveikį gamtai – nereikia kirsti ar genėti medžių, išlieka natūralios gyvūnų buveinės ir prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo. 

Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje šis rodiklis pasieks 48 proc.