Atsparumas nėra vien energetikos klausimas. Tai valstybės gebėjimo veikti sudėtingiausiomis aplinkybėmis klausimas. Tokią žinutę konferencijoje „Greentech Vilnius“ vykusioje diskusijoje „Kad Lietuva nesustotų: koks mūsų atsparumo planas?“ – akcentavo ESO vadovas Audrius Ruseckas.

Diskusijoje energetikos, valstybės institucijų ir savivaldos atstovai sutiko, kad krizės metu matome ne planus, o anksčiau priimtų sprendimų rezultatą. Todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne kaip reaguosime į kitą krizę, o ką darome dabar, kad valstybė galėtų veikti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Atsparumas kuriamas dar prieš krizę

2026 metų rugpjūčio audra tapo vienu didžiausių Lietuvos infrastruktūros ir institucinio pasirengimo išbandymų per pastaruosius dešimtmečius. Ji atskleidė ne tik elektros tinklų pažeidžiamumą ekstremalių gamtos reiškinių metu, bet ir platesnį klausimą – kiek esame pasirengę užtikrinti valstybės, savivaldybių, verslo ir bendruomenių veiklos tęstinumą sutrikus įprastam veikimo modeliui.

„Po audros svarbiausia pamoka buvo labai aiški – atsparumas kuriamas ne krizės metu. Krizės metu jau matome ne planus ar ketinimus, o anksčiau priimtų sprendimų rezultatą. Todėl svarbiausia užduotis šiandien yra ruoštis iš anksto“, – sakė ESO vadovas Audrius Ruseckas.

Pasak jo, atsparumą kuria ne tik technologijos ar infrastruktūra. Ne mažiau svarbu, kad institucijos, savivaldybės, verslas ir kritiniai objektai būtų pasirengę veikti tada, kai įprasti procesai sutrinka.

Energetikos ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė pabrėžė, kad po šių metų audros dėmesys turi būti sutelktas ne tik į reagavimą į krizes, bet ir į sistemingą pasirengimą joms.

„Šiandien svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad būsimos krizės paveiktų kuo mažiau žmonių, o svarbiausios valstybės funkcijos galėtų veikti net sudėtingiausiomis aplinkybėmis“, – teigė E. Radišauskienė.

Atsparumas – bendras valstybės ir regionų darbas

Diskusijoje taip pat akcentuota, kad atsparumo negali sukurti viena institucija ar vienas sektorius. Jis kuriamas bendromis valstybės institucijų, savivaldybių, kritinės infrastruktūros valdytojų, verslo ir bendruomenių pastangomis.

Savivaldos vaidmenį stiprinant valstybės atsparumą pabrėžė ir Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas. Anot jo, valstybės atsparumas kuriamas vietoje – ten, kur žmonės gyvena, dirba ir pirmieji susiduria su krizės pasekmėmis. „Kuo geriau pasirengusios savivaldybės, tuo stipresnė visa Lietuva“, – įsitikinęs meras.

Diskusijoje dalyvavęs „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris atkreipė dėmesį, kad energetinis saugumas nėra baigtinis projektas. Pasak jo, atsparumas priklauso ne tik nuo jau įgyvendintų sprendimų, bet ir nuo nuolatinio pasirengimo ekstremaliems orams, technologiniams ir kibernetiniams iššūkiams.

Svarbiausias matas – mažesnis poveikis žmonėms

Diskusijos dalyviai sutarė, kad svarbiausias atsparumo matas yra ne tai, ar pavyksta išvengti krizių, o tai, kiek mažesnį poveikį jos turi žmonėms ir valstybės veiklai.

„Po penkerių metų norėčiau, kad tokio pat masto audra Lietuvai reikštų visai kito masto pasekmes. Atsparumas nereiškia, kad galime sustabdyti audrą ar pažadėti, kad niekur nedings elektra. Atsparumas reiškia, kad mažiau žmonių pajus sutrikimus, svarbiausios paslaugos veiks toliau, o visa sistema bus pasirengusi veikti kartu. Todėl svarbiausias atsparumo ženklas būtų labai paprastas: krizė gali būti tokio pat masto, bet valstybė dėl jos nebesustoja“, – sakė A. Ruseckas.