Mažesnis elektros energijos ir gamtinių dujų naudojimas šiais laikais svarbus kiekvienai įmonei, norinčiai tapti konkurencingesne. Pavyzdžiui, pramonės įmonėse galima sutaupyti kone penktadalį energijos ir taip gerokai sumažinti savo sąskaitas. Nežinote, nuo ko pradėti? „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalinasi, kokie išmanūs sprendimai gali leisti išties nemažai sutaupyti.

Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimais, pramonės įmonėse energijos sąnaudas galima sumažinti vidutiniškai 18 proc. Daugiausiai energijos sutaupoma montuojant naujus įrenginius (69,9 proc. sutaupymų nuo įmonės energijos sąnaudų), šilumos siurblius (45,4 proc.), saulės ir vėjo jėgaines (atitinkamai 45,9 ir 27,5 proc.). Tačiau vienas pirmųjų darbų – išmaniosios apskaitos, kuri perduoda duomenis valandiniu ar net minučių tikslumu, įrengimas. Be šios inovacijos energijos taupymas primena spėlionę.

„Turint šiuos duomenis, galima labai paprastai koreguoti energijos suvartojimą realiu laiku. Pavyzdžiui, išaugus kainai „Nord Pool“ biržoje, vartoti mažiau elektros energijos. Taip pat rekomenduojama suprogramuoti išmaniuosius valdiklius taip, kad daugiau energijos vartotų – krautų elektromobilius, labiau šaldytų patalpas ar paleistų gamybos linijas, kai elektros kaina biržoje mažiausia“, – pataria ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Apšvietimas – pagal dienos metą

Itin svarbu, kad išmani apskaita leidžia stebėti, kiek energijos suvartojama nedarbo metu, pavyzdžiui, naktį ar savaitgaliais. Taip galima identifikuoti „energijos siurbikus“ – daugiausiai jos ramybės būsenoje suvartojančius įrenginius. Kartais tai signalizuoja ir apie gedimus.

„Jei įmonė atlieka energijos vartojimo auditą, šiose ataskaitose galima matyti duomenimis pagrįstą ir tiksliai įvertintą energijos švaistymo mąstą. Tai leidžia pasiūlyti problemos sprendimą ir apskaičiuoti atsipirkimo laikotarpį“, – privalumus akcentuoja R. Juodkienė.

Pavvzdžiui, kone kiekvienoje įmonėje įmanoma sumontuoti judesio daviklius, kurie leidžia gerokai sutaupyti. Tuomet patalpos apšviečiamos tik tada, kai jose yra žmonių. Rinkoje siūlomi net tokie sprendimai, kurie keičia apšvietimą pagal natūralios dienos šviesos kiekį patalpoje. Dar daugiau sutaupoma, jei įmonėje įrengtas naujos kartos LED apšvietimas, kuris siekia 160-200 lm/W šviesos efektyvumą. Skaičiuojama, kad toks sprendimas kartu su judesio davikliais apšvietimo sąnaudas gali sumažinti net iki 70-80 proc.

Svarbu ir klientams

Įdiegus išmaniąją apskaitą ir įrenginius, galima optimizuoti šildymo bei klimato sistemų darbą. Skaičiuojama, kad ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas) dažnai sudaro apie 40-50 proc. vidutinio komercinio pastato energijos sąnaudų. Itin didelė dalis jų būna susijusi su gamtinėmis dujomis, kurios taip pat naudojamos karšto vandens gamyboje ir pramoniniuose procesuose.

„Įrengus jutiklius ir valdymo sistemas, galima automatiškai mažiau šildyti nenaudojamas patalpas, o naudojamose darbo metu išlaikyti optimalią temperatūrą. Žinoma, nemažai priklauso ir nuo darbuotojų elgesio. Pavyzdžiui, jei jie vėdina patalpas atidarydami langus ar duris, jutikliai neduos naudos. Skaičiuojama, kad energijos taupymo mokymai gali padėti sutaupyti 5,5 proc. energijos“, – teigia R. Juodkienė.

Rinkoje siūlomos ir šilumos kaupimo sistemos – kol nėra reikalinga, šiluma saugoma akumuliatoriuje. Ši inovacija naudinga tiek patalpų šildymui, tiek pastovaus temperatūros lygio reikalaujantiems procesams.

„Svarbiausia, kad visos minėtos inovacijos gali greitai atsipirkti. Atsakingesnis elektros energijos ir gamtinių dujų suvartojimas didina konkurencingumą – mažėja produkcijos ar paslaugų savikaina, nes tam pačiam produkcijos kiekiui pagaminti ar paslaugų kiekiui atlikti reikia mažiau energijos. Be to, konkurencingesniais galima tapti dėl išsikeltų tvarumo tikslų – renkantis partnerius ar paslaugų teikėjus, kai kurie verslai atsižvelgia būtent į šį aspektą“, – apie pokyčius kalba R. Juodkienė.