Efektyvus energijos vartojimas versle reiškia, kad tam pačiam produktui pagaminti ar paslaugai suteikti sunaudojama mažiau energijos. Sistemingai valdant energijos duomenis galima ne tik mažinti energijos švaistymą ir veiklos sąnaudas, bet ir laiku nustatyti įrenginių veikimo sutrikimus, geriau valdyti energijos kainų pokyčių riziką, išnaudoti energijos lankstumo galimybes bei didinti veiklos konkurencingumą.

Pradėkite nuo elektros vartojimo duomenų. ESO savitarnoje palyginkite skirtingų laikotarpių elektros duomenis, įvertinkite pokyčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir elektros pasiskirstymą pagal paros laiką. Susiekite šiuos duomenis su įmonės darbo grafiku, gamybos apimtimis ir įrangos naudojimu. Ar vartojimo pokyčius paaiškina veiklos pokyčiai? Kiek elektros reikia ne darbo metu ir ar visas šis poreikis pagrįstas? 

Stebėkite ir valdykite energijos duomenis. Patikima apskaita ir reguliari stebėsena leidžia: 

• matyti energijos vartojimo pokyčius ir nustatyti neįprastus nukrypimus; 

• stebėti įrangos ir procesų efektyvumą, įskaitant vartojimą ne darbo ar negamybiniu metu; 

• vertinti energijos sąnaudas produkcijos ar paslaugos vienetui; 

• patikrinti, ar įgyvendintos priemonės davė planuotą rezultatą; 

• duomenimis pagrįsti tolesnius sprendimus ir investicijų prioritetus. 

Pramonės įmonėse verta įvertinti šildymo ir vėsinimo sistemas, šilumos atgavimo galimybes, suslėgto oro sistemas, elektros variklius ir pavaras, džiovinimo, garo, liejimo, kaitinimo bei kitus technologinius procesus. Pavyzdžiui, maisto ir gėrimų sektoriuje potencialas gali slypėti šaldymo sistemų optimizavime ir šilumos atgavime, medienos bei baldų pramonėje – džiovinimo procesuose ir rekuperacijoje, metalo apdirbimo įmonėse – elektrinėse krosnyse, indukciniame kaitinime ir suslėgto oro sistemose.

• įvertinkite, kur, kada ir kam suvartojama daugiausia energijos, palyginkite skirtingų laikotarpių duomenis ir nustatykite vartojimą ne darbo ar negamybiniu metu; 

• nustatykite didžiausius energijos vartotojus, nuostolius ir procesus, kuriuose energija naudojama neefektyviai; 

• pirmiausia įgyvendinkite organizacines ir greitai atsiperkančias priemones: koreguokite įrangos darbo režimus, šalindami nuotėkius, užtikrinkite techninę priežiūrą ir įtraukite darbuotojus; 

• investicines priemones vertinkite pagal sutaupomos energijos kiekį, finansinę naudą, atsipirkimą ir įtaką veiklos tęstinumui; 

• po priemonių įgyvendinimo stebėkite rezultatą ir reguliariai atnaujinkite energijos vartojimo tikslus. 

Nuo ko pradėti? Energijos vartojimo auditas padeda duomenimis pagrįsti, kur energija švaistoma, kokios priemonės tinkamiausios konkrečiai įmonei, kiek energijos jos gali padėti sutaupyti ir per kiek laiko investicija gali atsipirkti. Auditas neturėtų likti formaliu dokumentu – jo rekomendacijos turėtų tapti prioritetų ir veiksmų plano pagrindu.

Kada auditas ar energijos naudojimo vadybos sistema yra privalomi? Pareigos nustatomos pagal įmonės vidutinį metinį galutinės energijos suvartojimą per trejus ankstesnius kalendorinius metus, kartu įvertinant visas energijos rūšis ir naudojimo būdus:

• kai vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas yra didesnis kaip 2,8 GWh, bet neviršija 23,6 GWh, įmonė turi atlikti energijos vartojimo auditą, pateikti jo ataskaitą Lietuvos energetikos agentūrai ir vėliau ją teikti kas ketverius metus, jei netaikoma teisės aktuose nustatyta išimtis; 

• kai vidutinis metinis galutinės energijos suvartojimas viršija 23,6 GWh, įmonė turi įdiegti energijos naudojimo vadybos sistemą; 

• įmonės, kurių metinis galutinės energijos suvartojimas viršija 2,8 GWh, iki kovo 1 d. Lietuvos energetikos agentūrai pateikia informaciją apie praėjusių metų galutinės energijos suvartojimą. 

Išsamų ir nuolat atnaujinamą atestuotų energijos vartojimo auditorių sąrašą bei informaciją apie auditą rasite Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje

Lietuvos energetikos agentūros parengti energijos vartojimo efektyvumo vertinimo įrankiai gali padėti įvertinti pasirinktų priemonių energijos taupymo potencialą. Skaičiavimų rezultatus svarbu vertinti kartu su investicijų, eksploatacijos, finansavimo ir kitomis konkrečios įmonės sąnaudomis.