Susisiekime

Saugi energija

Tinklų apsaugos zonos – kas tai?

Apsaugos zona – tai greta elektros tinklų ar skirstomųjų dujotiekių esanti teritorija, skirta užtikrinti tinkamą jų apsaugą bei saugų eksploatavimą, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Jų nesilaikantys yra baudžiami teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau svarbiausia – Jūs rizikuojate savo sveikata ir gyvybe.

Svarbi informacija, vykdant darbus elektros tinklų apsaugos zonose

DARBAI, KURIUOS LEIDŽIAMA VYKDYTI ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONOSE, GAVUS ESO PRITARIMĄ (DERINIMĄ) PROJEKTUI IR (AR) NUMATOMAI VEIKLAI

1) statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama; 

2) keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį; 

3) rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius; 

4) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose; 

5) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose; 

6) atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus; 

7) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;. 

 

Darbai, kuriuos galima vykdyti laikantisnustatytų saugos atstumų* (išskyrus darbus, kuriems parengti techniniai projektai): 

1) įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; 

2) sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus),; 

3) mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras; 

4) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti; 

5)nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose; 

6) įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje. 

ESO pritars projektui ir (ar) numatomai veiklai, jeigu nurodyti darbai nepažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimų ir (ar) nekels pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. 

*su saugiais atstumais nuo elektros įrenginių galite susipažinti čia. 

DARBAI, KURIUOS DRAUDŽIAMA VYKDYTI ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONOSE

1) statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

2) statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų talpyklas ir saugyklas, sąvartynus, viešojo transporto stoteles;

3) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;

4) organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;

5) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų;

6) laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais žemiau kaip 30 metrų virš aukščiausio oro linijos laido, išskyrus elektros tinklų naudotojų naudojamus elektros tinklų priežiūrai skirtus skraidymo aparatus;

7) stovėti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;

8) barstyti iš lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitimo stočių;

9) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius;

10) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti.

ELEKTROS TINKLŲ APSAUGOS ZONŲ DYDIS

1. Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą:

1) iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus;

2) 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų;

3) 35 kV įtampos oro linijoms – po 15 metrų;

4) 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;

5) 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų;

6) 750 kV įtampos oro linijoms – po 40 metrų.

2. Oro kabelių linijos apsaugos zona – išilgai oro kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo kraštinių kabelių, ir oro erdvė virš šios juostos.

3. Požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

4. Oro linijos apsaugos zona ir oro kabelių linijos apsaugos zona išilgai šių linijų ir kabelių sankirtos su vandens telkiniais (upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vandens telkiniais) – oro erdvė virš vandens telkinių paviršiaus, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių laidų ar kabelių: laivybiniams vandens telkiniams – 100 metrų atstumu, nelaivybiniams vandens telkiniams – atstumais, nustatytais Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

5. Povandeninių kabelių linijų apsaugos zona – žemės (dugno) juosta išilgai povandeninės kabelių linijos, kurios ribos yra po 100 metrų į abi puses nuo šios linijos kabelių inžinerinio statinio išorinių ribų (jeigu kabelių inžinerinio statinio nėra, – nuo šios linijos kraštinių kabelių), ir vanduo virš šios juostos.

6. Transformatorių pastotės, skirstyklos, srovės keitimo stoties apsaugos zona atitinkamai sutampa su transformatorių pastotės, skirstyklos ir srovės keitimo stoties statiniais ir įrenginiais užstatyta teritorija ir oro erdve virš jos. Uždarų transformatorių pastočių apsaugos zonos nenustatomos.

7. Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos. Integruotų į pastatą transformatorinių apsaugos zonos nenustatomos.


Svarbi informacija, vykdant darbus skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose

DARBAI, KURIUOS LEIDŽIAMA VYKDYTI SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOSE, GAVUS ESO PRITARIMĄ (DERINIMĄ) PROJEKTUI IR (AR) NUMATOMAI VEIKLAI

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama;

2) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu, vandens telkinių gilinimo, kasybos darbus;

3) statyti ir (ar) įrengti sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, motorinių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų sustojimo vietas, stovėjimo ir saugojimo aikšteles;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (nukasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį);

5) vykdyti žemės darbus ar požeminius darbus didesniame kaip 0,3 metro gylyje;

6) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;

7) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

8) vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus;

9) būti aptvertų skirstomųjų dujotiekių įrenginių, įtaisų ir objektų teritorijose.

ESO pritars projektui ir (ar) numatomai veiklai, jeigu šie darbai nepažeis skirstomųjų dujotiekių techninės saugos reikalavimų ir (ar) nekels pavojaus aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.

DARBAI, KURIUOS DRAUDŽIAMA VYKDYTI DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONOSE

1) statyti ir (ar) įrengti pavojingų medžiagų saugyklas, talpyklas, įrengti sąvartynus;

2) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus atvejus, kai vykdomi skirstomųjų dujotiekių remonto, rekonstravimo ir avarijų, sutrikimų ar kitų įvykių (gedimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbai;

3) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), chemines medžiagas, kurios gali pakenkti skirstomiesiems dujotiekiams, atliekas;

4) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

5) nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais;

6) vykdyti sprogdinimo darbus, taip pat draudžiama vykdyti sprogdinimo darbus šalia skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos, kai sprogdinimo darbų poveikio riba patenka į dujotiekio apsaugos zoną;

7) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie skirstomųjų dujotiekių, jų įrenginių ir įtaisų;

8) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros įrenginius, kurie galėtų pažeisti ar kelti grėsmę dujotiekiui;

9) ardyti vandens telkinių kranto tvirtinimus, pakrantes, vandens pralaidas ir kitus įrenginius ties dujotiekio perėjomis per vandens telkinius.

SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ APSAUGOS ZONŲ DYDIS

1. Dujotiekių vamzdyno apsaugos zona – žemės juosta išilgai vamzdyno trasos, virš šios juostos esanti oro erdvė, žemė po šia juosta bei vanduo virš šios juostos ir po ja:

1) ne didesnio kaip 5 barų slėgio dujotiekių vamzdynų apsaugos zonos ribos yra vienas metras į abi puses nuo vamzdyno sienelės;

2) didesnio kaip 5 barų, bet ne didesnio kaip 16 barų slėgio dujotiekių vamzdynų apsaugos zonos ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo vamzdyno sienelės.

2. Dujų slėgio reguliavimo įrenginių apsaugos zona – žemės juosta aplink šį įrenginį:

1) dujų slėgio reguliavimo įrenginių (ne didesnio kaip 5 barų darbinio slėgio) apsaugos zonos ribos yra 2 metrai aplink šį įrenginį, o jeigu šis įrenginys yra pastate, apsaugos zonos ribos yra 2 metrai aplink šį pastatą;

2) dujų slėgio reguliavimo įrenginių (didesnio kaip 5 barų darbinio slėgio, bet ne didesnio kaip 16 barų darbinio slėgio) apsaugos zonos ribos yra 7 metrai aplink šį įrenginį, o jeigu šis įrenginys yra pastate, apsaugos zonos ribos yra 7 metrai aplink šį pastatą.

3. Katodinės saugos įrenginių, esančių ne pastate, apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink įrenginį.

4. SGD įrenginių apsaugos zonų dydžiai nustatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 1 priede.


Svarbi informacija, vykdant darbus ESO elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose

DARBAI, KURIUOS LEIDŽIAMA VYKDYTI ESO ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONOSE, GAVUS ESO PRITARIMĄ (DERINIMĄ) PROJEKTUI IR (AR) NUMATOMAI VEIKLAI

1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius;

2) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai), sandėliuoti pašarus, trąšas, chemines ir kitas medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros statybos darbams vykdyti;

3) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus, kasybos, sprogdinimo darbus;

4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;

5) dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais;

6) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus;

7) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus);

8) statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles.

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLŲ ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ INFRASTRUKTŪROS APSAUGOS ZONŲ DYDIS

1) Požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – išilgai požeminių viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 1 metrą į abi puses nuo šių laidinių linijų, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.

2) Kitų viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų apsaugos zona – išilgai kitų viešųjų ryšių tinklų laidinių linijų esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo šių laidinių linijų, oro erdvė virš jos ir žemė po šia juosta.

3) Kitų elektroninių ryšių infrastruktūros objektų apsaugos zona – 2 metrų pločio žemės juosta aplink šiuos objektus.

Lauko darbai: ką reikia žinoti?

Medžių genėjimas

Nepamirškite – Jūsų valdose medžius privalote prižiūrėti taip, nekeltų grėsmės ore esančioms elektros linijoms.

Labai dažna elektros avarijų priežastis – šalia elektros linijų augantys neprižiūrėti medžiai. Pučiant stipriam vėjui, siaučiant audrai, medžiai ir jų šakos gali nutraukti laidus ar nuversti stulpus. Primename, kad Jūs esate atsakingi už Jums priklausančioje žemėje šalia elektros linijų augančių medžių ir kitus želdinių priežiūrą.

Pastebėję, kad medžiai yra pavojingai pasvirę, gali užgriūti ant elektros linijų arba genint yra galimybė prisiliesti prie laidų – būtinai kreipkitės tel. 1852.

Kada reikia genėti medžius?

Savo valdose augančius medžius būtina apžiūrėti kiekvieną pavasarį, kad jie nesukeltų nuostolių Jums ir nepatogumų kaimynams. Įvairius medžius ir vaismedžius reikia genėti anksti pavasarį, kai medžių pumpurai dar nėra išsprogę, o gyvatvores ir kaulavaisius – baigiantis vasarai, jau po derliaus nuėmimo. Riešutmedžių šakų retinimą reikėtų atidėti iki rugpjūčio ar rugsėjo.

Medžius savo sklype sodinkite saugiu atstumu nuo elektros linijų

Jei sodinate medį, kuris augs netoli elektros linijų, iš anksto sužinokite, koks ateityje bus medžio aukštis ir kaip šakosis jo vainikas. Pavyzdžiui, obelis per 3 metus užauga iki 2-2,5 m aukščio, o jos vainikas gali siekti 2,5 m.

O gal sulaukti ESO darbuotojų – tegu jie nugeni?

Pastebėję pavojingai prie elektros linijų priartėjusį želdinį, mūsų specialistai turi teisę ir patys nupjauti šakas, tačiau, 

mes didžiausią dėmesį skiriame saugumui, o ne aplinkos estetikai ar medžio gerovei, todėl raginame gyventojus pačius tinkamai pasirūpinti medžiais ir krūmais savo valdose. Niekas taip gerai nepasirūpins Jūsų augalais, kaip Jūs pats!

Susipažinti su medžių genėjimo taisyklėmis galite čia.

Kasimas šalia elektros kabelių ir dujotiekių

Prieš kasdami būtinai sužinokite, kur yra nutiesti požeminiai elektros kabeliai ir dujotiekio vamzdžiai - tai turėtų būti nurodyta Jūsų sklypo plane. Taip pat tinklus galite pasitikrinti svetainėse www.geoportal.lt ir www.regia.lt

Kasimo darbai šalia elektros kabelių

Prieš pradedant žemės kasimo darbus ESO požeminių tinklų apsaugos zonose giliau nei 30 cm, būtina susiderinti numatomą vykdyti veiklą:

  • Projektinius sprendinius čia;
  • Kasimo sutikimą čia;
  • Išsikviesti ESO atstovą tinklų parodymui 1852, +370 697 61 852*;
    *+370 697 61 852 – minutės kaina pagal Jūsų turimą pokalbių planą.

Mažiausia galima blogybė savavališkai atliekant darbus - nutrauksite elektros kabelį ar pažeisite dujų vamzdį, vedantį į Jūsų namus, ir turėsite kompensuoti ESO ir kitų elektros ir dujų vartotojų patirtus nuostolius, o didžiausia - rizikuojate savo sveikata ir gyvybe.

Svarbu! Aptikus brėžiniuose nenurodytus elektros kabelius ar dujotiekio vamzdynus, būtina iškviesti ESO atstovą!

KĄ REIKIA ŽINOTI VYKDANT DARBUS ELEKTROS APSAUGOS ZONOJE

KĄ REIKIA ŽINOTI VYKDANT DARBUS DUJŲ APSAUGOS ZONOJE

TVERIU METALINĘ TVORĄ AR VIELINĮ APTVARĄ

Netinkamai įrengtos metalinės tvoros ir vieliniai aptvarai, vadinami “elektriniais piemenimis”, elektros oro linijų sankirtose kelia pavojų Jums ir jūsų aplinkinių saugumui. Nutrūkus elektros linijai (kurias pažeisti gali stichinės gamtos jėgos, pvz. žaibo iškrova ar dėl stipraus vėjo nuvirtęs medis ir pan.), metalinė tvora, vielinis aptvaras tampa laidininku. Prisilietus prie jo, elektros srovė gali sužeisti ar mirtinai traumuoti žmogų, esantį net ir toli nuo laido trūkimo vietos.

Ką reikia žinoti?

  • Metalinės tvoros ar vielinio aptvaro, vadinamojo „elektrinio piemens“ ir žemesnės nei 1000 voltų įtampos elektros oro linijos sankirtoje, tvora ar aptvaras turi būti įžeminti ne didesne kaip 30 omų varža*,.
  • Jeigu metalinė tvora ar vielinis aptvaras kertasi su aukštesnės nei 1000 voltų įtampos elektros oro linija, būtina imtis saugumo priemonių: 15 – 20 metrų horizontaliu atstumu nuo kraštinių laidų metalinė tvora ar vielinis aptvaras turi būti pertraukta ne mažesniu nei 25 centimetrų tarpu ir įžemintos visos aptvaro dalys*.,
  • Įsirengus metalinę tvorą ar vielinį aptvarą, pateikti įžemintuvų varžų matavimo protokolus el. p. [email protected],.
  • Nustačiusi metalinės tvoros ar vielinio aptvaro neatitikimus reikalavimams, ESO siunčia pranešimus sklypų savininkams.

Su metalinių tvorų ir vielinių aptvarų įžeminimo taisyklėmis galite susipažinti čia.

*nesant galimybės įgyvendinti, galima iškelti metalinės tvoros ar vielinio aptvaro dalį iš elektros oro linijos apsaugos zonos arba pakeisti metalinės tvoros arba vielinio aptvaro dalį, esančią elektros oro linijos apsaugos zonoje į elektros srovei nelaidžią tvorą (medinę ar plastikinę).

Matau nusikaltimą ar nelaimę
Įtariu nusikaltimą

Būtinai praneškite apie galimai neteisėtus ir pavojų keliančius veiksmus ar situacijas čia. Suteikta informacija padės mums apsaugoti Jūsų aplinką ir užtikrinti saugų elektros ir dujų tiekimą.

Kodėl reikia pranešti apie pastebėtus elektros įrenginių plėšimo atvejus?

  • Žmonės, kurie ardo elektros skirstymo ir dujotiekio įrenginius ar savavališkai prisijungia prie elektros ar dujų tinklų, rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe.
  • Išplėštos elektros įrenginių durys ir varteliai ar palikti išdraskyti tinklo įrenginiai gali pritraukti vaikų dėmesį.
  • Išardyti ar kitaip sugadinti elektros arba dujų tinklų įrenginiai (nupilant transformatorių alyvą, išplėšiant metalines dalis, laidus ar kabelius) – nereta elektros ir dujų tiekimo sutrikimo priežastis.

Kaip galima pranešti apie įtariamus ar esamus pažeidimus?

  • Trumpuoju telefonu: 1852;
  • Telefonu: +370 697 61 852 (minutės kaina pagal Jūsų turimą pokalbių planą);*;
  • El. paštu: [email protected];
  • Internetu užpildžius šią formą.
Nelaimės atveju

Ką daryti pastebėjus, kad žmogus patyrė elektros šoką (elektros iškrovą)?

Žemiau išvardintų saugumo priemonių imtis kuo skubiau – taip galima išgelbėti gyvybę:
• Pirmiausia – iškviesti greitąją pagalbą telefonu 112.
• Jei nukentėjusysis liečiasi su elektros srove, negalima jo liesti, ypač – atvirų kūno vietų, nes kūnu dar gali tekėti elektra.
• Kreiptis į ESO telefonu 1852 su prašymu atjungti elektros energijos tiekimą.
• Jei nėra grėsmės nukentėti, išjungti elektros srovę arba nukentėjusįjį patraukti nuo elektros srovės šaltinio.
• Jei nukentėjusysis nukentėjo nuo žemos įtampos įrenginių, jį galima patempti sausomis rankomis laikant už jo sauso drabužio arba panaudoti sausą medinę lentą.
• Kai tik nukentėjusysis nebebus veikiamas elektros srovės, mokant suteikti pirmąją pagalbą, pradėti gaivinti.

Ko reikia saugotis patalpose naudojant dujas?

  • Dujų nuotėkio. Jis gali sukelti sprogimą, atsiradus bent menkiausiai kibirkščiai. Be to, žmogus, būdamas patalpoje, kur nuteka dujos, gali uždusti dėl deguonies trūkumo.
  • Smalkių. Tai – bespalvės, bekvapės, beskonės nuodingos dujos, kurios susidaro netinkamai naudojant būsto šildymo įrenginius, arba laiku neišvalius dūmtraukių.

Kokie apsinuodijimo smalkėmis požymiai?

  • Žmogus jaučia pykinimą, galvos svaigimą, pulsavimą smilkiniuose, gali sutrikti rega ir orientacija.

Kaip padėti smalkėmis apsinuodijusiam žmogui?

  • Išveskite jį į gryną orą.
  • Atlaisvinkite veržiančius drabužius, apklokite, neleiskite užmigti ir duokite gerti karšto gėrimo.
  • Visuomet kvieskite ir greitąją pagalbą.
Ką daryti įvykus dujų nuotėkiui?
  • Užsukti dujų čiaupą prieš dujų prietaisą ir prietaiso čiaupą.
  • Atidaryti langus, duris ir, sukėlus skersvėjį, vėdinti patalpas.
  • Jokiu būdu nedegti degtukų ar kitokios atviros ugnies, nerūkyti.
  • Nejunginėti elektros prietaisų ir jungiklių.
  • Jeigu dujų kvapas ir toliau jaučiamas, skubiai kviesti dujų avarinę tarnybą (tel. 1804).
  • Jei dujų kvapo nebesijaučia, nesinaudoti dujiniu prietaisu, vėdinti patalpas ir būtinai išsikviesti specialistą, kuris galėtų patikrinti dujinį prietaisą.
Ką daryti užuodus dujų kvapą?
  • Užsukti dujų čiaupą prieš dujų prietaisą ir prietaiso čiaupą.
  • Atidaryti langus, duris ir sukėlus skersvėjį vėdinti patalpas.
  • Jokiu būdu nedegti degtukų ar kitokios atviros ugnies, nerūkyti.
  • Nejunginėti elektros prietaisų ir jungiklių.
  • Jeigu dujų kvapas ir toliau jaučiamas, skubiai kviesti dujų avarinę tarnybą telefonu 1804.
  • Jei dujų kvapo nebesijaučia, nesinaudoti dujiniu prietaisu, vėdinti patalpas ir būtinai išsikviesti specialistą, kuris galėtų patikrinti dujinį prietaisą.
Saugus namuose
Kaip elgtis audrų, liūčių ar potvynių metu
  • Išjungti elektros prietaisus, pirmiausia – kompiuterio, televizoriaus, šaldytuvo elektros kištukus.
  • Smarkių liūčių ar potvynio metu –  kuo skubiau sustabdyti elektros energijos tiekimą išjungiant įvadinį automatinį jungiklį savo namuose.
  • Perkūnijos metu –  atjungti lauko anteną, radijo bei televizoriaus laidus, kompiuterio modemus.
  • Jei žaibuoja, vengti būti arti elektros linijų, langų, elektros prietaisų ar metalinių daiktų. 

 

Elektros tinklas esantis iki Jūsų namo elektros skaitiklio yra išorinis, o nuo jo - vidaus elektros tinklas. Išoriniame tinkle elektros tiekimą saugiai išjungti gali tik ESO specialistai.

 

Ką daryti, jei dingo elektra?
  • Įsitikinkite, ar gedimas – ne namo vidaus tinkle (pažiūrėkite per langus – ar pas kaimynus elektra yra; patikrinkite, ar neišsijungę automatiniai elektros energijos jungikliai, esantys namuose, laiptinėje).
  • Įsitikinę, kad gedimas įvyko išoriniame tinkle, patikrinkite, ar jis nepažymėtas ESO atjungimų žėmėlapyje. Gyventojai, nurodę savo kontaktus, gauna informaciją apie atjungimus ir elektros tiekimo sutrikimus el. paštu ar SMS žinute.
  • Jei informacijos apie gedimus Jūsų adresu nėra, registruokite sutrikimą internetu arba nemokamu telefonu 1852.
Kokie požymiai rodo, kad vidaus dujų sistema sugedo?
  • Patalpoje jaučiamas blogas kvapas.
  • Dujinės viryklės ar kito dujinio prietaiso liepsna dega ne melsva, o geltona ar oranžine spalva.
  • Dujinė šildymo sistema veikia neefektyviai.
  • Gaminant maistą aprūksta puodai ir dujinių prietaisų paviršiai.
  • Dažnai užgęsta „budinti“ dujinio katilo liepsnelė.
  • Smarkiau nei įprastai rasoja langai.
Kur kreiptis?

Praneškite internetu

  • Užregistruokite elektros energijos tiekimo sutrikimą arba pastebėtą pavojingą situaciją.

Nemokamu klientų aptarnavimas numeriu 1852

  • Užregistruoti gedimą skirstomajame elektros tinkle, pranešti apie gamtos stichijų sutrikdytą elektros energijos tiekimą.

Klientų aptarnavimo numeriu 1852, +370 697 61 852*

 

 

  • Išsikviesti ESO atstovą dėl ESO tinklų parodymo,
  • Gauti informaciją apie dujų ir elektros atjungimus ir tiekimo sutrikimus.

El.paštu [email protected]

  • Pateikti metalinės tvoros ar vielinio aptvaro įžemintuvų varžų matavimo protokolus.
 

Dujų avarinės tarnybos numeriu 1804*

  •  Nedelsiant pranešti pajutus dujų kvapą ir įtariant galimą dujų nuotėkį.
Pasitikėjimo linija

El.paštu [email protected]

arba 
forma interneto svetainėje pasitikėjimo linija

arba
telefonu 1852

 Konfidencialiai pranešti apie:
  • galimo nelegalaus dujų ar elektros vartojimo, neteisėto prisijungimo prie tinklo atvejus;
  • pastebėtą elektros ar dujų įrenginių plėšimą ar sugadinimo požymius;
  • bet kokį netinkamą ESO darbuotojų ar rangovų elgesį, saugos darbe pažeidimus (piktnaudžiavimą pareigomis, neblaivius darbuotojus ir kita).

Apie šiuo metu vykdomą galimai nusikalstamą veiką, galima pranešti ir bendruoju pagalbos telefonu 112.

 

*Skambučiai trumpaisiais numeriais apmokestinami pagal Jūsų ryšio operatoriaus taikomą tarifą. Kiek Jums kainuoja skambutis rekomenduojame pasitikrinti Jūsų ryšio operatoriaus tinklapyje (Bitė, Tele2, Telia). +370 697 61 852 – minutės kaina pagal Jūsų turimą pokalbių planą.